žvilgsnis sporto salėje gali būti trejopas: nuolankus, ramus ir agresvus. sportuotojai žymiai daugiau laiko praleidžia vaikštinėdami šen bei ten ir ilsindami raumenis, negu prie treniruoklių. štai kodėl laiko žvalgymuisi yra pakankamai. ar įsivaizduojate, kokiu žvilgsniu nužvelgia aplinkinius atletas, ką tik iškėlęs dideliausią štangą
? o dabar įsivaizduokite, kaip nuleidęs galvą atsargiai apsidairo tas, kuris daro pratimus įsikibęs į lengviausią hantelį.
būtent pagal žvilgsnį galima atskirti pradedančiuosius, tikrus atletus ir pamaivas. ateikite į salę ir įsitikinksite. gerai, kad visi jie nepavojingi.
o aš sportuoju šypsodamasis (viduje, aišku) – gera kilnoti vis sunkesnius svarmenis ir jausti, kad su kiekviena treniruote jėga didėja ir didėja. gaila tik, kad veidrodyje jokių ryškesnių pasikeitimų nerandu.
beje per šią savaitę gavau du komplimentus: “apsikirpai?, toks atjaunėjęs atrodai” ir “ar sukūdai, ar kas čia tau”. nei kirpausi, nei sukūdau. bet malonu.