pirmadienį manęs paprašė “pasaugoti”. “pasaugoti” reiškia pastovėti galvūgalyje kol sportininkas gulėdamas ant nugaros stumia štangą nuo krūtinės. didžiulė atsakomybė – juk jei prisispaustų tai kalčiausiais būčiau aš. atsistojau į didvyrišką pozą (kojos kiek sulenktos per kelius, kūnas pasviręs į priekį, rankos po štanga, prakaitas srūva kakta). pasiruošęs bet kurią akimirką pulti į pagalbą. taip džiaugiausi parodytu pasitikėjimu, kad mintimis nuklydau toli toli. ten kur aš stipus ir gražus bėgu saulei leidžiantis ristele paplūdimiu. o iš apačios kažkas švokščia “kelk bl.. greičiau, kelk”. pražiopsojau…
2009/07/15
6 Komentarai »
RSS feed for comments on this post. TrackBack URI
gerai kad dar spėjai sugrįžt iš fantazijų, kol žmogus nepasispaudė po štanga
”
O po šito etapo kažkada turėtų ateit kitas, kai pamatęs su treniruokliu nemokantį elgtis žmogelį, priėjęs atskleidi jam visas teisingo kūno lavinimo paslaptis. Tada dūšia nušvinta iš laimės – “va, ir aš sporto salėj jau šio to vertas
Comment by varpininkas — 2009/07/15 @ 17:40
aha. vakar jau norėjau nuvyti vieną naujoką nuo treniruoklio
Comment by kulturistas — 2009/07/16 @ 09:44
kiek stume tas berniuks?
Comment by singapurijus — 2009/07/15 @ 21:54
tiksliai nežinau, nes ne tas rūpėjo. kiek atsimenu, po du didelius blynus kiekvienoj pusėj ir po viena mažesnį. tai gali būti apie 100. gal kiek daugiau.
Comment by kulturistas — 2009/07/16 @ 09:50
Reikėjo sakyt “kelt nesimaivęs, tu gali!”
) o šiaip ir man yra tekę gelbėti nelaimėlius, kurie net nesivargino paprašyti, kad kas nors pasaugotų 
Comment by Vytas — 2009/07/16 @ 03:52
Comment by kulturistas — 2009/07/16 @ 09:51