bl

fui, kaip šiandien buvo sunku. vakar du sykius sočiai papietavau. nežinau, kaip čia taip man pavyko, bet į treniruotę nebenuėjau. užtat šiandien ryte sportavau. labai blogai jaučiausi. viskas buvo labai sunku, nors dariau net su mažesniais svoriais negu anksčiau. prakaitas tekėjo kaip sysiukas, o širdis kalatojosi visai prie pat kaklo. fefefe. buvau jau sugalvojęs viską mest ir eit namo, bet išgirdau per radiją sašason verkšlenimą ir nusprendžiau dar pasikankinti (abiem prasmėmis).
beje, po treniruotės niekada nesiprausiu klube (dušas – toks didelis kambarys su penkiais kranais ir be jokių pertvarų), o mikliai persirengiu ir skubu automobiliu namo. užknisa mane tie plikakiaušiai atletai duše ir persirengimo kambary – bijau atsukti jiems nugarą, o ką jau kalbėti apie maudymasi šalia. aš, aišku, norėčiau, kad jie būtų visai be kiaušų – turėčiau bent šiokią tokią persvarą.
et.

vakarai

pirmadienį ir šiandien treniravausi. smagiau negu pačioje pradžioje. daugumą pratimų jau moku, o be to įsigudrinau sportuoti vakare prieš uždarymą, tai ir sportininkų nelabai daug bebūna. aišku aš ne vienas toks gudrus – vakarais sporto klube susirenka daug tokių, kuriems atseit vakarais yra patogiau. netiesa, iš tikrųjų mes slepiamės nuo raumeningųjų. o dar tikriau – patys nuo savęs. tai vat ir sportuojam sau vakarais visi kartu: senukai, moterytės, visokie pilvūzai ir aš. aš tikriausiai įsipaišau į “visokius pilvūzus“.
beje, valgau amino rūgščių tabletes. sako, kad padeda atsigauti po treniruočių, auga raumenys, didėja jėga ir atsiranda energijos. po 8-10 per dieną varau.
raumenys dar neužaugo, bet nebeskauda taip baisiai kaip pradžioje, o be to pasidariau žymiai žvalesnis ir žvitresnis darbe/namie/automobilyje/prie kompo/su knyga rankoje/vonioj. nežinau ar tai susiję su sportu, ar su tabletėmis, ar su mėnulio jaunatimi, bet man patinka.

dienos darbai ir vakaro linksmybės

šiandien jaučiuosi gerai pailsėjęs.
nes vakar 21:00 jau miegojau. iš pradžių tūlike, paskui lovoje. gerai, kad savoje. pasirodo 6 alaus išgėriau. nors man atrodo mažiau. gaila, kad nelabai pamenu.
vakar buvau ir treniruotėje. tik įtariu, kad mažai naudos iš jos gavosi po vakaro linksmybių.
tai va, pasirodo, pratimus bicepsui dariau vakar, o aną treniruotę mankštinau tricepsus. juokinga, kad bicepsus skaudėjo ir tada, ir šiandien. arba gal aš nelabai žinau kas tas bi, o kas tas tri. ir kas tas homo ir hetero.
vakar pirmąkart dariau pratimus su štanga. tuščia štanga. vien tik štanga. be svarmenų. labai gėda buvo. taip nesmagu. atsiguliau ant nugaros, nusikėliau štangą nuo laikiklių (dar karta pabrėžiu – tuščią štangą) o ji pist ir nusviro į kairę. po to šnai į dešinę. paskui supratau, kad reikia vienodais tarpais rankas laikyt.apibendrinant – pagrindinė savybė reikalinga pradedančiajam kultūristui yra sugebėjimas nekreipti dėmesio į aplinką. t.y. apsimesti, kad niekas aplink nerūpi ir visai negėda, kad kilnoji tik tuščią štangą. O jeigu darant šitokius pratimus pavyksta nutaisyti išdidų žvilgsnį – esi tiesiog šaunuolis. Gal ir gausis kas iš tavęs.
Po treniruotės išgėriau proteinų kokteilį. Labai skanus. žemuogių skonio ir braškių kvapo. Sotus kaip karbonadas.

visgi

visgi nuėjau ir pasportavau. galvoju sau: “negi tokia smulkmena kaip skausmelis mane sustabdys pačioje kelio pradžioje“. aš tai jau labai gerai žinau, kaip būna, kai pradedi daryti sau nuolaidas. kaskart jos būna vis didesnės ir galų gale išvis nelieka nieko kito. tik nuolaidos. “šudą tau“, pasakiau savo “silpnajam aš“ ir kartu su “stipriuoju savimi“ (stengdamasis per daug nelankstyti rankų per alkūnes) išsiruošiau treniruotis.
šiandienos pratimai buvo kaip tik bicepsams ir kojoms. tai grįždamas stengiausi nelankstyti ne tik rankų, bet ir kojų. nusprendęs, kad kažkaip per daug skauda ir kad nesiruošiu taikstytis su tuo, pasitepiau rankas fastum geliu (gal teisingiau būtų sakyti “želiu“?). taip  neblogai įtryniau ir iškart pagerėjo. reikės kitą kartą pamėginti tiesiog pamasažuoti. be jokių želių. dar reikės paklausti tenerių, gal yra kokių nors proteininių ar kitokių gėrimų, kurie mažina skausmą ir padeda geičiau atsigauti. ir dar mačiau visokių tablečių vitrinoj. apie šitas irgi išsiaiškinsiu.
ir dar nesugalvoju ar verta neštis mp3 grotuvą, nes: 1. ten labai labai garsiai kalena radijas ir 2. neisivaizduoju kur jį įsidėti/prisisegti, kad netrukdytų ir kad nesupločiau su hanteliu. o be to, kol kas muzikos klausymas yra tikrai paskutinėj vietoj – dar tik mokausi teisingai kvėpuoti darydamas pratimus.

beje, ačiū tau Timai – visi mano lankytojai ateina pas mane iš tavo blogo . prižadu padovanot savo nuotrauką, kai nebebus gėda fotkintis nuogam.

ačiū ir visiems lankytojams/skaitovams/komentatoriams – po nuotrauką nepažadu, bet autografą visada su malonumu suraitysiu.

nieko nebus

nieko nebus. šiandien sportuoti neisiu – rankos neišsitiesia. matyt anądien per daug kilogramų tampiau.
tai ta proga galiu šiek tiek panagrinėti kokio velnio aš apskritai einu kilnoti geležį. noriu būti gražus? bet gal geriau tas tris valandas per savaitę skirti ispanų kalbai/filmų peržiūrai/knygų skaitymui/valgio gaminimui/miegojimui/mokymuisi groti gitara.
taip, fizinius dalykus lengviau demonstruoti ir jie greičiau pastebimi, bet ar aš noriu eiti lengviausiu keliu?
o gal aš nesugebu atsiriboti nuo visuotinai per medijas brukamo vyriškumo modelio – mačo – ir bandau visaip kaip pasivyti tolstantį traukinį. kuriame gal dar liko viena laisva vieta. paskutiniam vagone. prie lango.
o gal užkniso visi tie man skirti “oo, tu pastambėjai“, “ar čia tavo marškiniai siauri, ar pilvą užsiauginai?“, “toks pasitaisęs atrodai“…
ir mano atseit samojingi atsakymai “taip taip, nuo sunkaus darbo stambėju“, “tarnyba tokia“, “čia taip tik atrodo, iš tikrųjų tai žiauriai sukūdau“, arba tiesiog “eik nx!“…
o gal viskas žymiai paprasčiau, gal aš iš prigimties esu narcizas (gvazdikas?) ir man svarbu būti ir protingu, ir gražiu. o būtent fizinio pajėgumo srityje esu neblogai apsileidęs.
paskaičiau ką rašau ir pastebėjau, kad itin akcentuoju savo pilvą ir esu juo labai nepatenkinas ir dedu lygybę tarp “gražus“ ir “raumeningas“.
šiek tiek padrikai, ane?

enough is enough

grįžęs nusifotkinau save iki pusės. palyginsiu su tuo, kas bus po mėnesio. jeigu iki to laiko nemesiu visko.
šeštadienį iš pačio ryto vėl klube. dar šiek tiek skauda raumenis po praėjusio karto. nebedaug. programa jau sudaryta. kita trenerė mergaitė rodo ką daryt, o aš vis dar gūžiuosi prasilenkdamas su pažengusiaisiais. visi nešiojasi vandens buteliukus. reiks ir man kitą sykį atsinešt. vieni su pirštinėmis, kiti be. aš būsiu tas, kuris be. juokingai būna, kai ateinu prie treniruoklių ir pakeičiu uždėtus svorius. dažniausiai palieku tik trečdalį to, kas buvo. bandau sau įteigti, kad man viskas yra px. manau, kad pavyksta. visai smagu. reiks atsinešti ausinuką – juk tam jį ir pirkau. pabaigai minu dviratį. baigiantis šeštai  minutei matau, kad mano pulsas jau 150 ir vis didėja. ant ekrano matau kaip iš dešinės į kairę lėtai slenka užrašas “E“. pulsas dar didėja. darosi baisu, bet nelėtinu greičio. užrašas pasidaro “EN“. suprantu, kad dviratis nori man pasakyti, kad užteks – ENOUGH. bet EN yra visai ne enough, o tiesiog END. šešioms minutėms buvo užstatytas.
enough is enough is enough.
nusišypsau ir einu persirenginėt.

pirmas kartas

“laba diena. atėjau sportuoti.“
“štai raktelis nuo rūbinės – laukiam su apranga“.
mažoje mažoje rūbinėje trys vyrukai kreivai nužvelgia mano kostiumą ir batus – aš tiesiai iš darbo. nuduodu, kad nepastebiu jų ir imu lėtai nusirenginėti. apsimetu, kad aš čia nebe pirmą kartą. persirengęs dėbteliu į veidrodį. šortukai ir marškinėliai. po jais – jau normaliai susiformavę riebaliniai papukai ir pilvo arbūzas. na gal melionas. vis tiek nekas.
mergaitė trenerė apžiūri mane ir pažada sudaryti programą. o šiandien paminsiu dviratį ir padarysiu pratimukus visoms raumenų grupėms. mindamas dviratį apsižiūriu. aplink mojuoja hanteliais ir kalena treniruoklius krūva raumeningų vyrukų. ble ble, kada gi aš toks būsiu. tie kur raumenų kalnai, tai gal nelabai man, bet tie, kur saikingai – liuks – va toks aš ir būsiu. ir būtinai ant pilvo turėsiu raumenų sikspaką. mergaitė trenerė vedasi prie treniruoklių ir rodo kaip atlikti pratimus, o aš kreivai ir šleivai bandau pakartoti. jaučiu įsivaizduojamų ir tikrų žvilgsnių adatas ant viso kūno. per kolonėles plėšosi 69 danguje.
bliamba, kaip mano gyvenimas atvedė mane į šią vietą tarp šitų žmonių, ir kaip gavosi, kad aš dabar žaidžiu pagal jų taisykles?

preliudas (?) / preliudija (?)

galvojau apie tai keturis mėnesius. žinojau, kad būtinai pradėsiu, bet nežinojau kada. juk jokio skirtumo – šiandien ar rytoj. ar už metų. susigalvojau sau dvi kliūtis – neturiu sportinės aprangos ir mp3 grutuvo. juk neisi į sporto klubą be jųjų. kai juos įsigijau ir kliūčių neliko, įsidėjau aprangą ir rankšluostį į bagažinę. buvo tik laiko klausimas kada pradėsiu. o pradėjau dar už savaitės. nežinau kodėl būtent tada, bet juk koks skirtumas.

the end is the begining is the end

negaliu ištiesti rankos. t.y. galiu, bet labai skauda. nes vakar dariau “prisitraukimus plačiai“, traukiau svorius staklėse prie krūtinės ir už galvos, bei skėčiau rankas į šalis irgi staklėse. nes praėjusį ketvirtadienį nuėjau į sporto klubą. nes man dar nėra trisdešimties, o prausiantis po dušu mano pilvas jau slepia dalį pempytės (žiūrint iš viršaus, “POV“). nes jau keli metai paplūdimyje gėdijuosi nusirengti maikutę. nes dirbu sėdimą darbą. nes kiek bl galima.

raktažodžiai, skirti pritraukti skaitytojus iš google.  kulturizmas bodybuilding sporto klubai treniruokliai maisto papildai jegos sportas sunkumu kilnojimas