visgi

visgi nuėjau ir pasportavau. galvoju sau: “negi tokia smulkmena kaip skausmelis mane sustabdys pačioje kelio pradžioje“. aš tai jau labai gerai žinau, kaip būna, kai pradedi daryti sau nuolaidas. kaskart jos būna vis didesnės ir galų gale išvis nelieka nieko kito. tik nuolaidos. “šudą tau“, pasakiau savo “silpnajam aš“ ir kartu su “stipriuoju savimi“ (stengdamasis per daug nelankstyti rankų per alkūnes) išsiruošiau treniruotis.
šiandienos pratimai buvo kaip tik bicepsams ir kojoms. tai grįždamas stengiausi nelankstyti ne tik rankų, bet ir kojų. nusprendęs, kad kažkaip per daug skauda ir kad nesiruošiu taikstytis su tuo, pasitepiau rankas fastum geliu (gal teisingiau būtų sakyti “želiu“?). taip  neblogai įtryniau ir iškart pagerėjo. reikės kitą kartą pamėginti tiesiog pamasažuoti. be jokių želių. dar reikės paklausti tenerių, gal yra kokių nors proteininių ar kitokių gėrimų, kurie mažina skausmą ir padeda geičiau atsigauti. ir dar mačiau visokių tablečių vitrinoj. apie šitas irgi išsiaiškinsiu.
ir dar nesugalvoju ar verta neštis mp3 grotuvą, nes: 1. ten labai labai garsiai kalena radijas ir 2. neisivaizduoju kur jį įsidėti/prisisegti, kad netrukdytų ir kad nesupločiau su hanteliu. o be to, kol kas muzikos klausymas yra tikrai paskutinėj vietoj – dar tik mokausi teisingai kvėpuoti darydamas pratimus.

beje, ačiū tau Timai – visi mano lankytojai ateina pas mane iš tavo blogo . prižadu padovanot savo nuotrauką, kai nebebus gėda fotkintis nuogam.

ačiū ir visiems lankytojams/skaitovams/komentatoriams – po nuotrauką nepažadu, bet autografą visada su malonumu suraitysiu.