nieko nebus

nieko nebus. šiandien sportuoti neisiu – rankos neišsitiesia. matyt anądien per daug kilogramų tampiau.
tai ta proga galiu šiek tiek panagrinėti kokio velnio aš apskritai einu kilnoti geležį. noriu būti gražus? bet gal geriau tas tris valandas per savaitę skirti ispanų kalbai/filmų peržiūrai/knygų skaitymui/valgio gaminimui/miegojimui/mokymuisi groti gitara.
taip, fizinius dalykus lengviau demonstruoti ir jie greičiau pastebimi, bet ar aš noriu eiti lengviausiu keliu?
o gal aš nesugebu atsiriboti nuo visuotinai per medijas brukamo vyriškumo modelio – mačo – ir bandau visaip kaip pasivyti tolstantį traukinį. kuriame gal dar liko viena laisva vieta. paskutiniam vagone. prie lango.
o gal užkniso visi tie man skirti “oo, tu pastambėjai“, “ar čia tavo marškiniai siauri, ar pilvą užsiauginai?“, “toks pasitaisęs atrodai“…
ir mano atseit samojingi atsakymai “taip taip, nuo sunkaus darbo stambėju“, “tarnyba tokia“, “čia taip tik atrodo, iš tikrųjų tai žiauriai sukūdau“, arba tiesiog “eik nx!“…
o gal viskas žymiai paprasčiau, gal aš iš prigimties esu narcizas (gvazdikas?) ir man svarbu būti ir protingu, ir gražiu. o būtent fizinio pajėgumo srityje esu neblogai apsileidęs.
paskaičiau ką rašau ir pastebėjau, kad itin akcentuoju savo pilvą ir esu juo labai nepatenkinas ir dedu lygybę tarp “gražus“ ir “raumeningas“.
šiek tiek padrikai, ane?