Anądien klube nugirdau dviejų didelių raumeningų vyrų pokalbį apie jų bendrą draugą Vadimką, kuris išvažiavo į Londoną “be kalbuos be nieka“, bet jam pavyko prasimušti ir jie esą labai džiaugiasi už jį. Po trumpos pauzės vienas iš jų atsiduso ir pasiguodė draugui (cituoju): “O aš va prieš 20 metų irgi buvau taip pat išvažiavęs. Be kalbos, be pažįstamų. Ir grįžau už poros mėnesių be nieko. Nu ką padarysi. Yra kaip yra. Laif iz laif. Kaip sako prancūzai – seliavy.“
P.S. šiandien ryte 77,8 Kg
Kulturisto Blogas 
Parašykite komentarą