įsimylėjęs kosmonautas

Vakar vakare taip kietai viską susiplanavau ką ir kada valgysiu ir kada sportuosiu. Visą naktį iš to džiaugsmo ir nekantravimo varčiausi. Miegojau kaip tikriausiai miega bedarbis, prieš rytojaus pokalbį dėl svajonių darbo, arba studentas prieš egzaminą, o gal įsimylėjėlis prieš pasimatymą, arba kosmonautas prieš skrydį. Žadintuvą nuspaudžiau per milisekundę, apsidžiaugiau, kad taip lengvai atsibudau ir.. trumpam padėjau galvą ant pagalvės. Pašokau be 15 8nios, kai 8 reikia būti darbe ir dar prieš tai sūnų, kuris irgi kažkodėl dar miegojo, į mokyklą užvežt. Tai pusryčiams, vietoj planuotos avižinės košės, jau vairuodamas sukirtau apelsiną o kol kompas darbe krovėsi, surijau obuolį. faaaak. visas mano taip gražiai dėliotas kortų namelis pabiro. Bet likusią dienos dalį pareigingai laikiausi nustatyto mitybos plano. Nors ir užsiknisau su tais plastmasiniais indžiukais po darbo virtuvę blaškytis.
O salėje tai ne taip baisu, kaip galvojau. Prieš eidamas buvau vėl įsibaiminęs žmonių, bet įtikinau save, kad iš ten esančių man svarbus yra tik vienas, t.y. aš pats, ir labai maloniai sau pasportavau su beveik tuščia štanga ir moteriškais hanteliais. Nepaisant to, rankytės po treniruotės buvo sunkios sunkios, ir sportbačius nusiauti buvo iššūkis. Ką jau bekalbėti apie šaliko apsivyniojimą.
Kitą sykį plačiau papasakosiu apie mano nuotolinį trenerį, kuris labai griežtas ir neleidžia pasiduoti.